Namuose – pavasaris

Po ilgos ir niūrios lietuviškos žiemos pasirodęs pavasaris taip ir kviečia išeiti į kiemą, tvarkyti aplinką, perdažyti apsilaupiusią tvorą, pradėti planuoti naujus gėlynus. Rūpesčio bei švaros pavasarį šaukiasi ir namas.

Namo statyba yra gan ilgas procesas. Galbūt todėl, kad namo statyba užtrunka ilgai, mes tikimės, kad namas ir tarnaus ilgai. Iš tiesų, namą žmogus statosi visam gyvenimui, tikėdamasis, kad jame galbūt kažkada gyvens jo vaikai ar anūkai.

Tačiau norint geros kokybės namo ir tikintis, kad gyvenime namo statybą atlikti reikės tik kartą, privalu kasmet atlikti tam tikrus priežiūros darbus. Ir kalbama čia ne apie grandiozinius remonto darbus. Kad brangaus remonto neprireiktų kuo ilgiau, rekomenduojama atlikti tam tikrus darbus reguliariai.

Naujas veidas

Kai namas pastatomas, atnaujinti stogą, langus, šildymo sistemą ir taip toliau tenka tik po kelių dešimtmečių. Dar dešimties metų nesulaukęs namas vadinamas nauju. Tačiau pirmieji laiko ženklai tampa akivaizdūs ne ant stogo, langų, bet ant fasado.

Fasadas neretai vadinamas namo veidu. Taigi, ir pirmosios „senatvės raukšlės“ pasimato būtent ant fasado. Nenuostabu – vos per keletą metų jį paveikia aplinka: dulkės, drėgmė, lietus, smalkės. Sienos gali papilkėti, vietomis pakinta spalva, nuo pažeistų lietaus vamzdžio ar metalinių fasado detalių gali atsirasti rūdžių dėmių, fasadas net pelija. Todėl kiekvieno namo išorei yra reikalinga reguliari priežiūra. Apie fasadą reikia galvoti ne tada, kai jis visiškai nuskuręs ir belieka jį tik renovuoti. Teisingai prižiūrimas fasadas gali tarnauti gerokai ilgiau, taigi ir remonto prireiks vėliau.

Labiausiai kenkia pelėsis

Kiekvienam besikuriančiam savo namuose, svarbi ne tik namo išorė, vidus, bet ir būsto aplinka. Gražindami aplinką lietuviai yra išradingi ir kūrybingi. Lietuviui svarbi ir gamta – todėl dažnas stengiasi namus statytis netoli vandens telkinio arba gamtą priartina dirbtinai: lietuvių sodai garsėja vešlumu, dažnas išsikasa tvenkinį, įsirengia mini vandens krioklius.

Deja, grožis pridaro ir bėdų. Namo fasadas kenčia, jeigu netoli pastato yra vandens telkinys - ežeras, tvenkinys, upė, pelkė. Arti esantis miškas taip pat daro įtaką namo fasadui. Esant drėgmės šaltiniui, ant tinkuoto namo paviršiaus netrunka atsirasti melsvųjų dumblių, kerpių, pelėsio ir kitų grybelių. Aplinka yra pilna mikroorganizmų, kurie savo kolonijas labai „mėgsta“ įkurdinti ten, kur gyvena žmogus. Vieniems mikroorganizmams mūsų gyvenama teritorija yra netinkama, tačiau dalis jų randa palankią aplinką, dauginasi, suveši ir gali nepataisomai sugadinti turtą.

 Nenaikinamas pelėsis gali padaryti labai daug žalos ne tik namo viduje, bet ir išorėje. Nesvarbu, kad namas yra pastatytas, atrodytų, iš tokių  „neįkandamų“ medžiagų. Pelėsis yra grybas, kuris gali suardyti net tinką, pažeisti fasado konstrukciją.

Skverbiasi į plyšius

 

Pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis yra drėgmė. Tačiau nuolatinė drėgmė namo paviršių aplinka dėl statybinio defekto. Dėl tam tikrų blogai atliktų darbų drėgmė užsilaiko. Drėgmė ant betono ar akmens kaupiasi labai mažais kiekiais. Pelėsis atsiranda ir į pastatų sienas besiskverbiant gruntiniam bei nuosėdiniam vandeniui. Dėl besikaupiančios drėgmės galima kaltinti ir netvarkingai įrengtą ar netinkamai prižiūrimą lietaus nuvedimo sistemą, neizoliuotus vandentiekio, nuotekų vamzdžius. Jei namo siūlės yra nehermetiškos arba fasade yra plyšių, įtrūkimų, drėgmei prasiskverbti yra vieni niekai. O tai jau sudaro puikią terpę pelėsiui.

Padeda tik chemija

Pelėsį nuo namo fasado valo biocidai. Biocidai yra cheminiai ir biologiniai produktai. Šių produktų paskirtis – apsaugoti tam tikrus paviršius, medžiagas nuo žalingo tokių mikroorganizmų, kaip pelėsis, poveikio. Biocidai mikroorganizmus naikina, neutralizuoja, nukenksmina. Pelėsį biocidai pašalina nepakenkdami fasadui.

Biocidai yra skirstomi į keletą rūšių. Fungicidai stabdo įvairių grybelių augimą. Insekticidai ir algicidai naikina kenkėjus ir stabdo dumblių augimą.

Antiseptikai mikroorganizmus, dumblius nuvalo ir sunaikina ant mūro bei kitų ne medinių statybinių konstrukcijų.

Fasadą biocidais valyti galima naudojant specialų šepetį, bet tinka ir pats paprasčiausias.

Siekiant geriausio rezultato, apie pelėsius ir kitus fasado priešus reikėtų pagalvoti dar prieš statybas. Geros kokybės tinke, glaiste, net dažuose bei klijuose biocidų jau yra iš karto – gaminių sudėtyje. Biocidų turinčiuose produktuose yra kapsulių, kurios reaguoja į mikroorganizmų ataką ir stabdo jų atsiradimą. Tokiomis medžiagomis apdorotas fasadas apsaugomas net dešimtmetį.