Namo vizitinė kortelė

Aukščiausia pastato dalis yra labiausiai matoma. Todėl nebe reikalo stogas yra vadinamas namo vizite kortele. Stogas yra viena svarbiausių pastato dalių. Stogas privalo būti ne tik tvirtas, patvarus, kokybiškai įrengtas, bet ir gražus. Kokybė nulems, kaip gerai būstas bus apsaugotas nuo vėjo, saulės karščio, lietaus ir sniego.

Stogas, kaip rašoma Statybų įstatyme, yra pastato konstrukcija, esanti pastato viršuje ir sauganti pastatą nuo kritulių. Stogas susideda iš kelių elementų, kurie turi funkcionuoti kompleksiškai. Tai – laikančioji konstrukcija, garso izoliacija, šilumos izoliacija, vėdinimo ertmė, apatinė stogo dangos konstrukcija bei stogo danga. Prieš stogo dengimą kruopščiai yra parenkamos medžiagos, darbo pobūdis.

Medžiagos šiems elementams yra parenkamos atsižvelgiant į stogo konstrukciją, dangos rūšį, klimato sąlygas, architektūrinius sprendimus bei stogo dangą.

Kalbant apie stogo nuolydį, individualių namų stogai dažniausiai būna šlaitiniai. Tokio stogo dengimui yra naudojamos lakštinės, vienetinės stoginės medžiagos. Lakštinės medžiagos yra dedamos ant grebėstų. Būtina daryti reikiamo dydžio vėdinimo oro tarpus.

Dar būna plokštieji ir mažo nuolydžio stogai. Tokiuose stoguose pastato denginys atlieka ir stogo laikančiosios konstrukcijos funkciją.

Kad ir koks stogo tipas būtų, reikia parinkti pačią tinkamiausią stogo dangą. Be to, dažniausiai stogo dangą reikia rinkti ne naujam namui, o taikytis jau prie esamo projekto. Mat, remiantis statistikos duomenimis, didžioji dalis stogų Lietuvoje yra dengta prieš 30 arba 40 metų. Tai reiškia, jog daugiau negu pusė Lietuvos namų stogų yra susidėvėję, netekę garantijų ir galimai kenksmingi. Ką jau kalbėti apie ekonomiškumą sulaikant šilumą pastato viduje.

Gera žinia ta, kad namo vizitinę kortelę atnaujinti nori daug kas. Tai parodo iškalbinga pardavimų statistika – kasmet stogo dangos pardavimai mūsų šalyje paauga bent 10 procentų.

Populiari skarda

Didžioji dalis lietuvių, rinkdamiesi stogo dangą, yra linkę taupyti. Todėl kalbant apie skardinę stogo dangą, galima sakyti, kad ją dažniausiai perka pačią pigiausią arba pačią brangiausią. Vidutinio varianto nėra.

Atsakymas, kodėl skardinė stogo danga yra viena populiariausių, yra paprastas. Visų pirma, jos kaina statistiniam lietuviui yra įkandama. Ypač turint omenyje skardos kokybę – kokybiškiausia tiekiama iš Skandinavijos šalių ir turi patrauklią kainą. Specialistai primygtinai pataria nesirinkti pačios pigiausios skardos – ji gali atrodyti graži bei tvirta, bet tai kokybės negarantuoja. Kokybė tiesiogiai susijusi su neįtartina kaina. Pigią skardą ar bet kokią kitą stogo dangą keisti ar remontuoti tenka po metų ar dvejų.

Visų antra, skardinę stogo dangą yra lengva kloti.

Patvariausios – čerpės

Visame pasaulyje daugumos namų savininkų simpatijas yra užkariavusios čerpės. Jas, statistikos duomenimis, renkasi net 90 procentų vokiečių ir 80 procentų skandinavų. Lietuvoje tip populiarią skardą renkasi tik 3 procentai pažengusių šalių gyventojų, o šiferiui, kuriuo padengti beveik visi senieji lietuvių namai, atitenka tik 1,5 procento.

Deja, bet lietuviai vis dar gaili pinigų kokybei ir renkasi ne tokias patvarias medžiagas. Šio reiškinio priežastis yra labai paprasta Lietuvių statybų biudžetai nėra tokie dideli, kaip skandinavų ar vokiečių. Čerpės yra brangios, todėl ne kiekvienas ryžtasi į jas investuoti. Be to, jas sudėtingiau kloti, negu šiferį ar skardinę dangą.

Siekiant sutaupyti pamirštama, jog sumokėjus brangiai, čerpės tarnauti daug ilgiau bei kokybiškiau, negu pigesnės stogo dangos. Investavus į stogo dengimo darbus bei medžiagas, ant to paties brangaus stogo tenka užlipti labai retai. O tai reiškia ekonomiją.