Po ilgos ir niūrios
lietuviškos žiemos pasirodęs pavasaris taip ir kviečia išeiti į kiemą, tvarkyti
aplinką, perdažyti apsilaupiusią tvorą, pradėti planuoti naujus gėlynus.
Rūpesčio bei švaros pavasarį šaukiasi ir namas.
Namo statyba yra gan
ilgas procesas. Galbūt todėl, kad namo statyba užtrunka ilgai, mes tikimės, kad
namas ir tarnaus ilgai. Iš tiesų, namą žmogus statosi visam gyvenimui,
tikėdamasis, kad jame galbūt kažkada gyvens jo vaikai ar anūkai.
Tačiau norint geros
kokybės namo ir tikintis, kad gyvenime namo statybą atlikti reikės tik kartą,
privalu kasmet atlikti tam tikrus priežiūros darbus. Ir kalbama čia ne apie
grandiozinius remonto darbus. Kad brangaus remonto neprireiktų kuo ilgiau,
rekomenduojama atlikti tam tikrus darbus reguliariai.
Naujas veidas
Kai namas pastatomas, atnaujinti stogą, langus, šildymo
sistemą ir taip toliau tenka tik po kelių dešimtmečių. Dar dešimties metų
nesulaukęs namas vadinamas nauju. Tačiau pirmieji laiko ženklai tampa
akivaizdūs ne ant stogo, langų, bet ant fasado.
Fasadas neretai vadinamas namo veidu. Taigi, ir pirmosios
„senatvės raukšlės“ pasimato būtent ant fasado. Nenuostabu – vos per keletą
metų jį paveikia aplinka: dulkės, drėgmė, lietus, smalkės. Sienos gali
papilkėti, vietomis pakinta spalva, nuo pažeistų lietaus vamzdžio ar metalinių
fasado detalių gali atsirasti rūdžių dėmių, fasadas net pelija. Todėl kiekvieno
namo išorei yra reikalinga reguliari priežiūra. Apie fasadą reikia galvoti ne
tada, kai jis visiškai nuskuręs ir belieka jį tik renovuoti. Teisingai
prižiūrimas fasadas gali tarnauti gerokai ilgiau, taigi ir remonto prireiks
vėliau.
Labiausiai kenkia
pelėsis
Kiekvienam besikuriančiam savo namuose, svarbi ne tik namo
išorė, vidus, bet ir būsto aplinka. Gražindami aplinką lietuviai yra išradingi
ir kūrybingi. Lietuviui svarbi ir gamta – todėl dažnas stengiasi namus statytis
netoli vandens telkinio arba gamtą priartina dirbtinai: lietuvių sodai garsėja
vešlumu, dažnas išsikasa tvenkinį, įsirengia mini vandens krioklius.
Deja, grožis pridaro ir bėdų. Namo fasadas kenčia, jeigu
netoli pastato yra vandens telkinys - ežeras, tvenkinys, upė, pelkė. Arti
esantis miškas taip pat daro įtaką namo fasadui. Esant drėgmės šaltiniui, ant
tinkuoto namo paviršiaus netrunka atsirasti melsvųjų dumblių, kerpių, pelėsio
ir kitų grybelių. Aplinka yra pilna mikroorganizmų, kurie savo kolonijas labai
„mėgsta“ įkurdinti ten, kur gyvena žmogus. Vieniems mikroorganizmams mūsų
gyvenama teritorija yra netinkama, tačiau dalis jų randa palankią aplinką, dauginasi,
suveši ir gali nepataisomai sugadinti turtą.
Nenaikinamas pelėsis
gali padaryti labai daug žalos ne tik namo viduje, bet ir išorėje. Nesvarbu,
kad namas yra pastatytas, atrodytų, iš tokių
„neįkandamų“ medžiagų. Pelėsis yra grybas, kuris gali suardyti net
tinką, pažeisti fasado konstrukciją.
Skverbiasi į plyšius
Pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis yra drėgmė. Tačiau
nuolatinė drėgmė namo paviršių aplinka dėl statybinio defekto. Dėl tam tikrų
blogai atliktų darbų drėgmė užsilaiko. Drėgmė ant betono ar akmens kaupiasi
labai mažais kiekiais. Pelėsis atsiranda ir į pastatų sienas besiskverbiant
gruntiniam bei nuosėdiniam vandeniui. Dėl besikaupiančios drėgmės galima
kaltinti ir netvarkingai įrengtą ar netinkamai prižiūrimą lietaus nuvedimo
sistemą, neizoliuotus vandentiekio, nuotekų vamzdžius. Jei namo siūlės yra
nehermetiškos arba fasade yra plyšių, įtrūkimų, drėgmei prasiskverbti yra vieni
niekai. O tai jau sudaro puikią terpę pelėsiui.
Padeda tik chemija
Pelėsį nuo namo fasado valo biocidai. Biocidai
yra cheminiai ir biologiniai produktai. Šių produktų paskirtis – apsaugoti tam
tikrus paviršius, medžiagas nuo žalingo tokių mikroorganizmų, kaip pelėsis,
poveikio. Biocidai mikroorganizmus naikina, neutralizuoja, nukenksmina. Pelėsį
biocidai pašalina nepakenkdami fasadui.
Biocidai yra skirstomi į keletą rūšių. Fungicidai stabdo
įvairių grybelių augimą. Insekticidai ir algicidai naikina kenkėjus ir stabdo
dumblių augimą.
Antiseptikai mikroorganizmus, dumblius nuvalo ir sunaikina
ant mūro bei kitų ne medinių statybinių konstrukcijų.
Fasadą biocidais valyti galima naudojant specialų šepetį,
bet tinka ir pats paprasčiausias.
Siekiant geriausio rezultato, apie pelėsius ir kitus
fasado priešus reikėtų pagalvoti dar prieš statybas. Geros kokybės tinke, glaiste,
net dažuose bei klijuose biocidų jau yra iš karto – gaminių sudėtyje. Biocidų
turinčiuose produktuose yra kapsulių, kurios reaguoja į mikroorganizmų ataką ir
stabdo jų atsiradimą. Tokiomis medžiagomis apdorotas fasadas apsaugomas net
dešimtmetį.