Namuose – pavasaris

Po ilgos ir niūrios lietuviškos žiemos pasirodęs pavasaris taip ir kviečia išeiti į kiemą, tvarkyti aplinką, perdažyti apsilaupiusią tvorą, pradėti planuoti naujus gėlynus. Rūpesčio bei švaros pavasarį šaukiasi ir namas.

Namo statyba yra gan ilgas procesas. Galbūt todėl, kad namo statyba užtrunka ilgai, mes tikimės, kad namas ir tarnaus ilgai. Iš tiesų, namą žmogus statosi visam gyvenimui, tikėdamasis, kad jame galbūt kažkada gyvens jo vaikai ar anūkai.

Tačiau norint geros kokybės namo ir tikintis, kad gyvenime namo statybą atlikti reikės tik kartą, privalu kasmet atlikti tam tikrus priežiūros darbus. Ir kalbama čia ne apie grandiozinius remonto darbus. Kad brangaus remonto neprireiktų kuo ilgiau, rekomenduojama atlikti tam tikrus darbus reguliariai.

Naujas veidas

Kai namas pastatomas, atnaujinti stogą, langus, šildymo sistemą ir taip toliau tenka tik po kelių dešimtmečių. Dar dešimties metų nesulaukęs namas vadinamas nauju. Tačiau pirmieji laiko ženklai tampa akivaizdūs ne ant stogo, langų, bet ant fasado.

Fasadas neretai vadinamas namo veidu. Taigi, ir pirmosios „senatvės raukšlės“ pasimato būtent ant fasado. Nenuostabu – vos per keletą metų jį paveikia aplinka: dulkės, drėgmė, lietus, smalkės. Sienos gali papilkėti, vietomis pakinta spalva, nuo pažeistų lietaus vamzdžio ar metalinių fasado detalių gali atsirasti rūdžių dėmių, fasadas net pelija. Todėl kiekvieno namo išorei yra reikalinga reguliari priežiūra. Apie fasadą reikia galvoti ne tada, kai jis visiškai nuskuręs ir belieka jį tik renovuoti. Teisingai prižiūrimas fasadas gali tarnauti gerokai ilgiau, taigi ir remonto prireiks vėliau.

Labiausiai kenkia pelėsis

Kiekvienam besikuriančiam savo namuose, svarbi ne tik namo išorė, vidus, bet ir būsto aplinka. Gražindami aplinką lietuviai yra išradingi ir kūrybingi. Lietuviui svarbi ir gamta – todėl dažnas stengiasi namus statytis netoli vandens telkinio arba gamtą priartina dirbtinai: lietuvių sodai garsėja vešlumu, dažnas išsikasa tvenkinį, įsirengia mini vandens krioklius.

Deja, grožis pridaro ir bėdų. Namo fasadas kenčia, jeigu netoli pastato yra vandens telkinys - ežeras, tvenkinys, upė, pelkė. Arti esantis miškas taip pat daro įtaką namo fasadui. Esant drėgmės šaltiniui, ant tinkuoto namo paviršiaus netrunka atsirasti melsvųjų dumblių, kerpių, pelėsio ir kitų grybelių. Aplinka yra pilna mikroorganizmų, kurie savo kolonijas labai „mėgsta“ įkurdinti ten, kur gyvena žmogus. Vieniems mikroorganizmams mūsų gyvenama teritorija yra netinkama, tačiau dalis jų randa palankią aplinką, dauginasi, suveši ir gali nepataisomai sugadinti turtą.

 Nenaikinamas pelėsis gali padaryti labai daug žalos ne tik namo viduje, bet ir išorėje. Nesvarbu, kad namas yra pastatytas, atrodytų, iš tokių  „neįkandamų“ medžiagų. Pelėsis yra grybas, kuris gali suardyti net tinką, pažeisti fasado konstrukciją.

Skverbiasi į plyšius

 

Pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis yra drėgmė. Tačiau nuolatinė drėgmė namo paviršių aplinka dėl statybinio defekto. Dėl tam tikrų blogai atliktų darbų drėgmė užsilaiko. Drėgmė ant betono ar akmens kaupiasi labai mažais kiekiais. Pelėsis atsiranda ir į pastatų sienas besiskverbiant gruntiniam bei nuosėdiniam vandeniui. Dėl besikaupiančios drėgmės galima kaltinti ir netvarkingai įrengtą ar netinkamai prižiūrimą lietaus nuvedimo sistemą, neizoliuotus vandentiekio, nuotekų vamzdžius. Jei namo siūlės yra nehermetiškos arba fasade yra plyšių, įtrūkimų, drėgmei prasiskverbti yra vieni niekai. O tai jau sudaro puikią terpę pelėsiui.

Padeda tik chemija

Pelėsį nuo namo fasado valo biocidai. Biocidai yra cheminiai ir biologiniai produktai. Šių produktų paskirtis – apsaugoti tam tikrus paviršius, medžiagas nuo žalingo tokių mikroorganizmų, kaip pelėsis, poveikio. Biocidai mikroorganizmus naikina, neutralizuoja, nukenksmina. Pelėsį biocidai pašalina nepakenkdami fasadui.

Biocidai yra skirstomi į keletą rūšių. Fungicidai stabdo įvairių grybelių augimą. Insekticidai ir algicidai naikina kenkėjus ir stabdo dumblių augimą.

Antiseptikai mikroorganizmus, dumblius nuvalo ir sunaikina ant mūro bei kitų ne medinių statybinių konstrukcijų.

Fasadą biocidais valyti galima naudojant specialų šepetį, bet tinka ir pats paprasčiausias.

Siekiant geriausio rezultato, apie pelėsius ir kitus fasado priešus reikėtų pagalvoti dar prieš statybas. Geros kokybės tinke, glaiste, net dažuose bei klijuose biocidų jau yra iš karto – gaminių sudėtyje. Biocidų turinčiuose produktuose yra kapsulių, kurios reaguoja į mikroorganizmų ataką ir stabdo jų atsiradimą. Tokiomis medžiagomis apdorotas fasadas apsaugomas net dešimtmetį.

Grindims valyti vien šluotos nepakanka

Atrodytų, jog valyti grindis – vienas paprasčiausių buitinių darbų. Manoma, kad to užtenka, jas prižiūrint. Tačiau ar žinojote, kad netinkamai valant grindų dangą, galima ją subjauroti ir sutrumpinti tarnavimo laiką. Grindis dengti galima daug kuo – mediena, klijuota mediena, keramikos plytelėmis, akmens masyvu ir taip toliau. Valyti šias dangas taip pat reikia skirtingai – danga tarnaus ilgiau ir visada atrodys tarsi nauja.

Laminatas

Viena populiariausių grindų dangų yra laminuota grindų danga. Ji nebrangi, bet savo išvaizda gali sukurti brangios medienos įvaizdį. Danga itin populiari, nors ir nėra labai patvari. Vis dėlto, jei tinkamai prižiūrėsite laminatą, remonto dėl susidėvėjusių grindų daryti reikės negreit.

Viena iš laminato trumpo amžiaus priežasčių yra šios dangos gamybos būdas. Laminuotų grindų pagrindas yra medžio plaušo plokštė. Ji yra jautri drėgmei, drėgmės svyravimui, todėl esant didelei drėgmei, dažnam temperatūrų pokyčiui, laminuota grindų danga praranda savo formą. Kambariuose, kuriuose paklotas laminatas, turi būti pastovi 20 laipsnių šiluma. Dėl jautrumo drėgmei laminatą valyti reikia tik gerai išgręžta minkšta šluoste. Dar geriau, jei laminatas siurbiamas siurbliu, kuris turi minkštą šepetį.

Laminatas lengvai pažeidžiamas, todėl baldų kojeles geriausia „apauti“ minkštu veltiniu, tinka tik minkšta šluostė.

Jei nutiko bėda ir ant laminuotų grindų išsiliejo vanduo, skystis – reikia nedelsiant valyti. Puiku, jei reguliariai laminato jungimo vietas impregnuosite specialia priemone – tai apsaugos dangą nuo drėgmės pertekliaus. Netinka laminatui įvairūs valikliai – naudodami kvapiąsias, valymo priemonės pasidomėkite, ar jos pritaikytos laminuotai grindų dangai.

Linoleumas

Dar pigesnė už laminatą danga yra linoleumas. Ji darosi vis mažiau populiari, nes netinka šiuolaikiškam interjerui, nesuteikia namų stiliui prabangos. Tačiau ši grindų danga yra ilgaamžė, ekologiška: gaminama iš gamtinių medžiagų – kamštinių medžių miltelių, medžio dervos, kalkakmenio.

Linoleumas yra itin atsparus drėgmei – jos nesugeria, kaip nesugeria ir nešvarumų. Linoleumas niekada nepelys, jį lengva valyti, net ir įbrėžimai yra nematomi, susitraukia. Linoleumas netinka namams, kur įrengtas grindinis šildymas, tačiau gali puikiai tarnauti pagalbinėse patalpose.

Norint, kad linoleumas ilgai tarnautų, jį tereikia valyti drėgna šluoste. Jei linoleumas per laiką pakeičia spalvą, padėtį pataisyti irgi galima – reikia gerai išplauti grindis ir linoleumą išvaškuoti. Jei atsiranda dėmių, jas galima pašveisti švitriniu popieriumi ir paviršių išvaškuoti.

Plytelės

Keramikinės ar akmens masės plytelės – ne pati pigiausia, bet viena populiariausių grindų dangų. Ji puikiai tinka šiuolaikiniam interjerui, rengiant grindinį šildymą, šią dangą paprasta prižiūrėti, ji ilgai tarnauja, nebijo drėgmės, purvo.

Plytelėms visada tinka siurblys, drėgna grindų šluostė, šluota. Būkite atsargūs su chemikalais – naudokite švelnius, geriausiai – specialiai skirtus plytelėmis. Itin nešvarioms plytelėms valyti tinka šarminis valiklis. Stebėkite, ar laikui bėgant tarp plytelių siūlių neatsiranda tarpelių. Atsiradę plyšiai – gera terpė pelėsiui veistis. Todėl tik pastebėjus plyšius, juos reikia užglaistyti.

Medis

Medinės grindys – pačios natūraliausios, ekologiškiausios, namuose jos sukuria jaukumo, šilumos įspūdį. Tačiau joms reikia išskirtinės priežiūros.

Visų pirma, medinėms grindims reikalinga pastovi temperatūra. Medžio grindims netinka drėgnas valymo būdas. Nuo drėgmės juoduoti pradeda sujungimo siūlės. Geriausia priemonė medinėms grindims – siurblys.

Medinėms grindims patartina naudoti specialias priemones – jos padengia medį specialia apsaugine plėvele. Mažiau limpa purvas, sunkiau grindis įbrėžti. Kaip ir laminatui, medinėms grindims reikalingos papildomos apsaugos priemonės – veltinio padai baldų kojelėms.

Kainų šokas ir brangios klaidos

Kai į parduotuvę apsipirkti eini be būtinų prekių sąrašo, dažniausiai pirkinių suma dvigubai ar net daugiau viršija prieš tai numatytąją. Ekonomistai ir finansininkai seniai kalba, jog labiausiai taupyti padeda planavimas. Perkant neplanuotas maisto prekes galbūt išleidžiate keliomis dešimtimis eurų daugiau, tačiau jeigu kalbame apie tokį pirkinį, kaip namas, papildomos išlaidos dažniausiai pasiekia kelias dešimtis tūkstančių eurų.

Namo statyba – sudėtingas procesas, kurį būtina labai kruopščiai suplanuoti. Namo statyba, ko gero, žmogaus gyvenime yra didžiausias projektas, jei kalbama apie piniginę išraišką. Namas paprastai būna skirtas šeimos gyvenimui ir dažnai net ir antros kartos gyvenimui, kaip paveldėjimo objektas. Tačiau statybos ekspertų pastebėjimų, daugelyje statybų, kurios vykdomos savarankiškai arba pasamdžius nepatyrusius statybų specialistus, pridaroma daug klaidų. Ir tai – nebūtinai statybiniai trūkumai. Klaidos pastebimos ir planavime. Ir šios klaidos yra brangiausios.

Nemoka planuoti

Remiantis statistika, 4 iš 10 naujakurių, kurie jau yra nusipirkę sklypą bei namo projektą, neteisingai įvertina namo statybos išlaidas. Neva suplanuotas biudžetas išauga tiek, kad belieka tik susiimti už galvos arba gyventi pusiau įrengtame name. Lietuviai dar neišaugo iš tos postsovietinės fazės, kuomet pirmiausia būdavo statomas ūkinis pastatas, kuriame laikinai įrengiamos gyvenamos patalpos – kol bus pastatytas tikrasis namas. Štai toks gyvenimas ūkiniame pastate užsitęsdavo dešimtmetį, nes planai viršydavo galimybes.

Kažkas panašaus vyksta ir dabar – statybų proceso neišmanantys naujakuriai neretai papuola į spąstus, kuriuos paspendžia patys sau. Mat nesuplanuoja visko konkrečiai ir nepasitaria su specialistais.

Tačiau planuoti reikia pradėti anksčiau, negu pasirenkamas namo projektas, medžiagos, vidaus apdaila ir taip toliau. Siekiant išvengti šoko piniginei, labai atidžiai reikėtų pirkti sklypą. Neverta labai žavėtis pigiu ar iš anksto džiaugtis paveldėtu. Pradėjus namo statybos darbus gali paaiškėti, kad sklypas yra toks, jog reikės daugiau investuoti į pamatus, konstrukcijas, aplinkotvarkos darbus ir panašiai.

Todėl labai svarbu pirkti tokį sklypą, kurio gruntas yra ištirtas. Dėl grunto gali tekti gerokai daugiau investuoti į pamatus ar net daryti tam tikrus namo projekto pakeitimus.

Kitas žingsnis – projektas

Namo projektas – tai ne tik grožio klausimas. Tinkamas namo projektas visų pirma turi atitikti jūsų šeimos gyvenimo būdą bei lūkesčius. Reikia apsvarstyti viską iki menkiausių smulkmenų – kiek ir kokių gyvenamųjų patalpų reikalinga, kiek pagalbinių patalpų prireiks ir panašiai. Nesuplanavus iki smulkmenų, statybų eigoje paaiškėja, kad reikia vienokio ar kitokio pakeitimo. Kiekvienas pakeitimas kainuoja. Verta net susiplanuoti tai, ko dabar nereikia, bet gali prireikti – bet kokios pertvarkos namuose ateityje taip pat kainuoja papildomus pinigus.

Ko gero pigiausi projektai yra tie, kurie suplanuoti vieno aukšto namui. Namo statybos biudžetas tokiu atveju yra mažesnis, kadangi stogo konstrukcija tarnauja kaip sienos konstrukcija. Toks namas išskirtinumu ar estetine išvaizda nepasižymi, bet vilioja mažesnėmis išlaidomis.

Planuoti reikia ne tik statybas

Planuodami namo statybas, žmonės dažniausiai pamiršta, kad pastatyti reikia ne tik sienas, stogą, pamatus, ne tik sudėti langus ir duris. Apdailą ir santechnikos darbus dažniausiai naujakuriai įskaičiuoja į bendrą namo statybos sąmatą, bet pamiršta vieną svarbiausių procesų.

Tas procesas vadinamas įkurtuvėmis: namui reikia baldų, buitinės technikos, šviestuvų ir galybės kitų smulkmenų. Kai jau yra ant ko miegoti, reikia pagalvoti apie žolynus, tvorą, trinkeles ir kitus aplinkotvarkos darbus. 

Vien vidinė namo įranga – baldai, buitinė technika, kita įranga namo statybos biudžetą išaugina keliomis dešimtimis tūkstančių eurų. Neįvertinę šio fakto, naujakuriai dar keletą metų gyvena vietoje stalo naudodami dėžę ir sėdėdami ant pagalvėlių. Vien todėl, kad visko nesuplanavo ir patyrė piniginį šoką – suplanuoto biudžeto neužteko.

TOP 10: kaip taupyti šilumą sename būste

Kai statomas naujas namas, viena iš pagrindinių jo funkcijų yra būti taupiam. Parenkamos tokios medžiagos bei statybos metodai, kad namas būtų kuo sandaresnis šilumos atžvilgiu. Iš naujo namo tikimasi, jog sąskaitos už šilumą bus pačios mažiausios. Tam pasitarnauja nauji ir sandarūs langai, modernios šildymo sistemos.

 

Tačiau ką daryti, kai namo statyba įvykdyta prieš keletą dešimtmečių? Juk tuomet medžiagos nebuvo tokios modernios, o ir technologijos nebuvo tokios ištobulėjusios. Nesvarbu, kad būstas senas – kiekvienas nori mažesnių išlaidų, mažesnių skaičių sąskaitose už šilumą. Apskaičiuota, kad mokesčiai už šilumą sudaro iki 80 procentų visų būsto energijai skirtų išlaidų. Kai namo statybos darbai padaryti neseniai, natūralu, kad skaičiai maži. Kitokia situacija sename būste. Remiantis statistika, pro langus prarandame 37, per sienas – 35, stogą – 15 procentų šilumos.

Taigi, mąstydami apie didesnius būsto renovacijos darbus, suplanuokite langų bei durų keitimą, sienų bei stogo šiltinimą. Visus šaltinius, per kuriuos patenka šaltis, reikia izoliuoti.

Jei kapitaliniam namo remontui nesate pasirengę, pateikiame lengvai įvykdomus patarimus, kurie padės sumažinti sąskaitas ir leis gyventi pastebimai šilčiau.

1 patarimas. Pradėkite nuo langų. Sandarūs langai padeda sutaupyti iki 14 procentų šilumos. Plyšiams tarp stiklo ir lango rėmo užsandarinti tinka silikoninės medžiagos. Užsandarinti langai neleidžia prasiskverbti vėjui, triukšmui.

2 patarimas. Lauko žaliuzės tinka ne tik parduotuvių vitrinoms. Jas puikiai galima pritaikyti ir namuose. Jos tarnaus ir kaip papildoma apsauga kur nors išvykus ilgesniam laikui. Dar viena efektyvi žaliuzių funkcija – užkarda šalčiui. Kai vakare pradeda šalti, nakčiai žaliuzes nuleiskite – tai prilygs trečiam stiklo sluoksniui.

3 patarimas. Nepamirškite uždaryti durų – laiptinės, rūsio, prieškambario. Pravers ir tarpinė slenksčiams – užsandarins tarpą po durimis.

4 patarimas. Įstiklinti balkonai padeda „sugauti“ nemažą dalį šilumos. Ypač, jei balkone įrengiamos medinės grindys su izoliacinės medžiagos sluoksniu. Visas šaltis, besiskverbiantis vėjuotą ar žiemos dieną, sulaikomas balkone.

5 patarimas. Ir užsandarinę langus, balkoną, nepamirškite vėdinti kambarių. Netikslinga mažai pravėrus langą ilgai vėdinti patalpas. Geriau atidaryti visus langus, padaryti skersvėjį ir vėdinti trumpai. Smarkiau, bet intensyviau yra efektyviau.

6 patarimas. Užuolaidos yra skirtos namų grožiui bei jaukumui. Tačiau siekdami daugiau šilumos būste, užuolaidas saulėtą dieną atitraukite. Kambariai įšils net ir šaltą, bet saulėtą žiemos dieną.

7 patarimas. Šiluma reikia rūpintis ne tik gyvenamose patalpose. Nepamirškite rūsio ar katilinės. Ten reikia izoliuoti šilumos mazgą, kiek įmanoma – vamzdžius, vandens rezervuarus, čiaupus, ventilius, sklendes ir kitus šildymo sistemos elementus. Paprasta korekcija naudojant izoliacines medžiagas padės sutaupyti nemažą kiekį šilumos.

8 patarimas. Šis patarimas reikalauja didesnių investicijų, tačiau efektyviai padeda taupyti šilumą. Tai – šilumos punkto automatizavimas. Veiksmingumas šilumos sutaupymas atsiranda labai paprastai: automatizuota šildymo sistema, name palaikydama pasirinktą temperatūrą, reaguoja į lauko temperatūros pokyčius. Kai lauke šilčiau, sistema paduoda žemesnės temperatūros vandenį į radiatorius.

9 patarimas. Kai už radiatorių įrengiami šilumą atspindintys ekranai, kambario temperatūra pakyla 1-2 laipsniais. Šie ekranai atspindi iki 90 procentų infraraudonųjų spindulių.

10 patarimas. Jei galvojote perstumdyti baldus, dabar, žiemą, pats laikas tai padaryti. Didesnius baldus statykite prie laukinių būsto sienų. Taip sukursite papildomą izoliaciją ir užblokuosite šaltį.

Namų jaukumui – medis

Grindys namuose užima didžiąją erdvės dalį po sienų. Jomis ne tik vaikštome – gražios grindys gali tapti interjero dalimi, išskirtinio dizaino ženklu. Jos turi būti malonios pėdoms ir gražios akims. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą grindų dangą. Grindų dangų rūšių yra labai daug, šį kartą – apie medines grindis.

Medinės grindys yra skirstomos į du tipus: parketas arba lentos vadinamos masyvu, bet grindys taip pat gali būti klijuotos daugiasluoksnės (dvisluoksnės arba trisluoksnės). Ir masyvo, ir klijuotoms grindims yra naudojama įvairių rūšių mediena. Tai nulemia platų spalvų spektrą. Nuo medienos rūšies taip pat priklauso grindų atsparumas, kokybiškumas.

Masyvas – trokštantiems išskirtinumo

Medžio masyvo grindys – tai dažniausiai sveikos, neklijuotos lentos iš medžio masyvo. Šią grindų dangą dažniausiai renkasi tie, kurie savo namuose trokšta natūralumo, paprastumo, ekologiškumo. Masyvo grindis galima pavadinti ir išskirtinėmis ar net vienetinėmis. Masyvo grindyse dažnai aptinkamos šakelės, nelygumai, net tarpeliai. Tarpeliai atsiranda ne dėl blogo meistrų darbo, bet todėl, kad medis linkęs judėti, jis keičiasi, tad tarpeliai yra natūralus dalykas. O šakelės sukuria vienetinį grindų ornamentą.

Renkantis masyvo grindų dangą nerimauti reikėtų ne dėl šakelių ar nelygumų, bet dėl medienos rūšies. Ko gero nėra stipresnės medienos už ąžuolą. Nebe reikalo šis medis Lietuvoje vadinamas visų medžių karaliumi. Ąžuolo mediena yra atspariausia temperatūrų pokyčiams, drėgmei.

Puikiai tarnaus ir masyvas, pagamintas iš tiko, akmenmedžio medienos. Pastarieji turi daug sakų, todėl tokie atsparūs drėgmei, nepakinta keičiantis temperatūrai. Lengviausia sugadinti, pažeisti masyvą, kuris pagamintas iš šviesios medienos, vaismedžių. 

Skirtinga mediena skirtingiems kambariams

Siekiantiems tobulybės ir šiuolaikiškumo, labiau tinka daugiasluoksnės klijuotos grindys. Jas galima pagaminti be jokių defektų, šakelių ir panašiai. Tačiau ir šiai grindų dangos rūšiai naudojama skirtinga mediena.

Iš buko pagaminta grindų danga yra švelnaus aukso atspalvio. Bet kuriai patalpai šios medienos grindys suteiks šilumos ir jaukumo. Bukas yra labai tvirtas, deja, netinka toms patalpoms, kur daug drėgmės – į ją bukas reaguoja jautriai.

Dar šviesesnė už buką yra klevo mediena. Ji yra beveik balta, bet nuolat kaitinant saulei, klevas patamsėja. Nežiūrint to, klevo medienos grindų dangą rinktis tikrai verta – ji ilgai nesusidėvi, yra praktiška ir itin patvari.

Tuose kambariuose, kuriuose norite pasiekti optimalų jaukumo, šilumos pojūtį, labiausiai tiks natūralių gamtinių spalvų grindų danga.

Jei kažkurios būsto patalpos yra  šiaurinėje pusėje arba gauna mažai  natūralios šviesos, turėtų vyrauti šviesios spalvos. Tam tiks jau anksčiau minėtas klevas, taip pat baltasis uosis, paprastasis uosis.

Šviesiose patalpose tinka tamsūs atspalviai. Galima rinktis ąžuolo, tamsaus uosio, raudonmedžio grindų dangą

Tinka ir grindiniam šildymui

Įprasta manyti, kad namuose rengiant grindinį šildymą grindims tinka tik keramikinės plytelės ar akmens masyvas. Tačiau tai – netiesa. Šildomas grindis taip pat galima dengti ir medžiu. Tik reikia žinoti tam tikras grindų dangos savybes ir medienos rūšis, kurios grindiniam šildymui tinka arba netinka.

Rengiant grindinį šildymą netinka buko ir klevo medienos grindų danga. Šildomas grindis dengiant medžiu, reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių: šiluma po parketu turi būti paskirstyta tolygiai, negalima kloti šilumos nepraleidžiančių kilimų, dangos klijų sudėtyje negali būti vandens.

Šildomoms grindims geriausiai tinka stabilios ir vidutinio stabilumo medienos dvisluoksnės ir trisluoksnės parketlentės – jos mažiau reaguoja į santykinės oro drėgmės ir temperatūros pokyčius. Dvisluoksnės parketlentės turi mažiausią šiluminę varžą.

Valymo įrenginiai – išeitis patogesniam gyvenimui

Ko gero, kiekvienam lietuviui yra tekę pasinaudoti lauko tualetu, o ir ne vieno vaikystė prabėgo kaime, kur nėra nei vonios, nei klozeto. Dalis lietuvių be patogumų gyvena ir dabar – kaimuose, gyvenvietėse, kur dar nėra įvykdyti vandentiekio ir nuotekų tvarkymo projektai.

Miestiečiui, gyvenančiam bute ar individualiame name, gyvenimą be patogumų sunku net įsivaizduoti. Ne paslaptis, kai kur kaimuose nuotekos vis dar išpilamos į kanalus ar net upes. Deja, realybė tokia, kad net ir labiausiai šiuolaikiškiems naujakuriams nėra jokių galimybių prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Ne visi nauji sklypai yra prijungti prie tinklų, ne visuose naujuose kvartaluose šie tinklai yra nutiesti. Tuo labiau jų nėra apylinkėse, kuriose žmonės pasirenka statyti vienkiemius.

Seniau tokioje situacijose dažnas būtų daug nemąstęs ir nuvedęs nuotekų vamzdį į pamiškę, paupį ar paežerę. Tačiau šiuolaikiniam žmogui, apmąstančiam ir ekologines problemas, toks sprendimas yra nepriimtinas. Nesant vandentiekio ir nuotekų tinklų, vienintelis sprendimas yra nuotekų valymo įrenginiai. Tačiau kokią pasirinkti?

Vidinė valymo sistema

Vienas iš sprendimų yra nuotekų valymo sistemą įrengti namo viduje. Tokią sistemą sudaro kanalizacijos ir ventiliacijos vamzdžiai, vandens gaudyklės. Nuotekos patenka į vertikalų vamzdį, kuriuo nuteka iš namo. Ventiliacijos anga reikalinga dėl dujų. Į tam skirtą rezervuarą pakliuvusios nuotekos išskiria dujas. Jos yra nemalonus kvapo, gali sukelti tam tikrų ligų. Todėl reikalinga ventiliacijos anga, per kurią dujos išsivėdina ir nesikaupia.

Vandens gaudyklės reikalingos tam, kad užkirstų kelią dujoms – jei nėra gaudyklės, dujos patenka į namus. Reikalingi ir filtrai bei valymo angos tam atvejui, jei tektų valyti užsikimšusią kanalizaciją.

Labai svarbu atliekant santechnikos darbus parinkti tinkamą vamzdžių nuolydį. Jungiant vamzdžius rekomenduojama daryti nuo 1 iki 2 procentų nuolydį. Jei jis mažesnis, nuotekų tekėjimas paprasčiausiai sulėtėja.

Neišvengiamai reikalingos ir nuotekų siurblinės, nes iš rūsio nuotekos natūraliai neištekės vamzdžiais. Siurblys reikalingas nuotekoms pakelti iki pagrindinio vamzdžio, kuriuo jos toliau nuteka į rezervuarą.

Kita išeitis – rezervuarą įrengti žemiau rūsio lygio, tada siurblys yra nereikalingas.

Kad aplinkosaugininkai nelankytų

Siekiant patogaus gyvenimo ir norint saugoti gamtą, būtina nuotekų šalinimo sistema. Be jokios abejonės, nuotekų išleidimas į vandens telkinius ar aplinką, yra nelegalus. Legalūs yra du būdai. Vienas jų paprastesnis: sumontuoti nuotekų rezervuarą, kuris privalo būti sandarus. Rezervuaro turinį kas kiek laiko reikės išsiurbti ir išvežti. Tai padaryti gali tik leidimą turinčios įmonės, nuotekų išvežimas kiekvienais metais vis griežtinamas. Šis būdas yra pigesnis, tačiau ne toks patogus.

Patogiau yra turėti nuotekų valymo įrenginį ir išvalytas nuotekas, kurios jau yra tarsi vanduo, išleisti į aplinką. Išvalytose nuotekose nebėra kenksmingų medžiagų, mikrobų ir jas ramia sąžine galima išleisti į gruntą, aplinką.

Kokią šalinimo sistemą rinktis, nulemia gyvenimo būdas ir šeimos dydis. Jei būste gyvenama nuolat ir šeimą sudaro bent trys ar keturi asmenys, rezervuaras nėra pats logiškiausias pasirinkimas. Specialų nuotekų išvežimo transportą teks kviesti dažnai ir tai kainuos brangiai. Protingiau įsirengti nuotekų valymo įrenginius, kurie kainuoja brangiau, bet nereikia rūpintis išvežimu.

Visai kas kita, jei pasistatote vadinamą vasarnamį. Jei į sodybą atvyksite tik atostogų ar savaitgaliams, pakaks turėti rezervuarą. Juk per kelias viešnagės dienas nuotekų susikaups nedaug, ne taip, kaip gyvenant name nuolat.

Įsirengti nuotekų kaupimo rezervuarą, būtina paisyti visų reikalavimų. Jei rezervuaras bus nesandarus, už tokį galima gauti baudą iš aplinkos apsaugos pareigūnų.

Namo vizitinė kortelė

Aukščiausia pastato dalis yra labiausiai matoma. Todėl nebe reikalo stogas yra vadinamas namo vizite kortele. Stogas yra viena svarbiausių pastato dalių. Stogas privalo būti ne tik tvirtas, patvarus, kokybiškai įrengtas, bet ir gražus. Kokybė nulems, kaip gerai būstas bus apsaugotas nuo vėjo, saulės karščio, lietaus ir sniego.

Stogas, kaip rašoma Statybų įstatyme, yra pastato konstrukcija, esanti pastato viršuje ir sauganti pastatą nuo kritulių. Stogas susideda iš kelių elementų, kurie turi funkcionuoti kompleksiškai. Tai – laikančioji konstrukcija, garso izoliacija, šilumos izoliacija, vėdinimo ertmė, apatinė stogo dangos konstrukcija bei stogo danga. Prieš stogo dengimą kruopščiai yra parenkamos medžiagos, darbo pobūdis.

Medžiagos šiems elementams yra parenkamos atsižvelgiant į stogo konstrukciją, dangos rūšį, klimato sąlygas, architektūrinius sprendimus bei stogo dangą.

Kalbant apie stogo nuolydį, individualių namų stogai dažniausiai būna šlaitiniai. Tokio stogo dengimui yra naudojamos lakštinės, vienetinės stoginės medžiagos. Lakštinės medžiagos yra dedamos ant grebėstų. Būtina daryti reikiamo dydžio vėdinimo oro tarpus.

Dar būna plokštieji ir mažo nuolydžio stogai. Tokiuose stoguose pastato denginys atlieka ir stogo laikančiosios konstrukcijos funkciją.

Kad ir koks stogo tipas būtų, reikia parinkti pačią tinkamiausią stogo dangą. Be to, dažniausiai stogo dangą reikia rinkti ne naujam namui, o taikytis jau prie esamo projekto. Mat, remiantis statistikos duomenimis, didžioji dalis stogų Lietuvoje yra dengta prieš 30 arba 40 metų. Tai reiškia, jog daugiau negu pusė Lietuvos namų stogų yra susidėvėję, netekę garantijų ir galimai kenksmingi. Ką jau kalbėti apie ekonomiškumą sulaikant šilumą pastato viduje.

Gera žinia ta, kad namo vizitinę kortelę atnaujinti nori daug kas. Tai parodo iškalbinga pardavimų statistika – kasmet stogo dangos pardavimai mūsų šalyje paauga bent 10 procentų.

Populiari skarda

Didžioji dalis lietuvių, rinkdamiesi stogo dangą, yra linkę taupyti. Todėl kalbant apie skardinę stogo dangą, galima sakyti, kad ją dažniausiai perka pačią pigiausią arba pačią brangiausią. Vidutinio varianto nėra.

Atsakymas, kodėl skardinė stogo danga yra viena populiariausių, yra paprastas. Visų pirma, jos kaina statistiniam lietuviui yra įkandama. Ypač turint omenyje skardos kokybę – kokybiškiausia tiekiama iš Skandinavijos šalių ir turi patrauklią kainą. Specialistai primygtinai pataria nesirinkti pačios pigiausios skardos – ji gali atrodyti graži bei tvirta, bet tai kokybės negarantuoja. Kokybė tiesiogiai susijusi su neįtartina kaina. Pigią skardą ar bet kokią kitą stogo dangą keisti ar remontuoti tenka po metų ar dvejų.

Visų antra, skardinę stogo dangą yra lengva kloti.

Patvariausios – čerpės

Visame pasaulyje daugumos namų savininkų simpatijas yra užkariavusios čerpės. Jas, statistikos duomenimis, renkasi net 90 procentų vokiečių ir 80 procentų skandinavų. Lietuvoje tip populiarią skardą renkasi tik 3 procentai pažengusių šalių gyventojų, o šiferiui, kuriuo padengti beveik visi senieji lietuvių namai, atitenka tik 1,5 procento.

Deja, bet lietuviai vis dar gaili pinigų kokybei ir renkasi ne tokias patvarias medžiagas. Šio reiškinio priežastis yra labai paprasta Lietuvių statybų biudžetai nėra tokie dideli, kaip skandinavų ar vokiečių. Čerpės yra brangios, todėl ne kiekvienas ryžtasi į jas investuoti. Be to, jas sudėtingiau kloti, negu šiferį ar skardinę dangą.

Siekiant sutaupyti pamirštama, jog sumokėjus brangiai, čerpės tarnauti daug ilgiau bei kokybiškiau, negu pigesnės stogo dangos. Investavus į stogo dengimo darbus bei medžiagas, ant to paties brangaus stogo tenka užlipti labai retai. O tai reiškia ekonomiją.

Šildymo sistemos pasirinkimas – ką reikia žinoti apie grindinį šildymą?

Apžvelgiant statistiką, panašu, jog šildymo kainos Lietuvoje nemažėja – jei nedidėja, tai bent jau stovi vietoje. Tai verčia naujakurius ir būstus renovuojančius lietuvius ieškoti naujų sprendimų, padedančių sumažinti sąskaitas už šildymą. Vienas iš ekonomiškiausių ir ekologiškiausių pasirinkimų – grindinis šildymas.

Grindinį šildymą, remiantis šildymo sistemas gaminančių bendrovių apklausomis, rinktųsi 3/4 šalies gyventojų. Didžioji jų dalis apklaustųjų įsitikinę, kad grindinis šildymas padeda taupyti. Ši nuomonė pagrįsta ir tiksliais skaičiavimais.

Ekonomiškumas – ženklus

Specialistų skaičiavimu, ji namuose yra įrengtas grindinis šildymas, energijos sąnaudos sumažėja iki 12 procentų. Tai reiškia viena – mažesnes sąskaitas už šildymą. Šį vieną skaičių užtenka prisiminti tiems, skeptikams, kurie teigia, jog grindinis šildymas yra skirtas tik prabangiems namams ir didesnes, negu vidutinės, pajamas turintiems lietuviams. Įrengti grindinį šildymą kainuoja – kainuoja įrenti ir bet kokią kitą šildymo sistemą.

Kyla klausimas – kaip pasiekiamas toks ekonomiškumas, kai įrengiamas grindinis šildymas? Yra trys paprasti faktoriai.

Pirmiausia, grindinio šildymo sistemai naudojamas 40-55 laipsnių karščio vanduo. Radiatoriams reikalingas iki 80 laipsnių vanduo – beveik dukart karštesnis. Tai reiškia, kad radiatoriams įšildyti reikia daugiau energijos sąnaudų.

Antra, įsirengus grindinį šildymą, patalpose galima palaikyti 2 laipsniais mažesnę temperatūrą – ir bus šilta taip pat, kaip radiatoriais šildant labiau.

Trečia, grindinio šildymo sistema leidžia šilumą paskirstyti tolygiai – su žemesne temperatūra pasiekiamas didesnis komforto lygis.

Ir elektra, ir vandeniu

Rengiant grindinį šildymą, galima rinktis, grindis šildyti elektra ar vandeniu. Vandeniu šildomos grindys labiausiai tinka individualiuose namuose – kur yra katilinė, šildymas autonominis. Vandeniu šildomas grindis galima įrengti ir daugiabutyje, bet tai jau reikalauja didesnių investicijų ir vargo. Reikalingas projektas, užtikrinantis, kad nebus pažeista viso namo šildymo sistema.

Šildymas elektra tinka tuo atveju, kai nėra katilinės arba sistemos įrengimą riboja biudžeto dydis.  Šildymas elektra yra išeitis gyvenantiems butuose – grindinio šildymo montavimas tokiu atveju daug paprastesnis, negu sistemos, šildomos vandeniu, įrengimas.

Efektyvumui – tinkama danga

Siekiant dar ženklesnio energijos sutaupymo, įrengus grindinį šildymą reikalinga ir tinkama grindų danga. Iš esmės, grindiniam šildymui yra pritaikomos daugelis dangų, bet ne visos jos yra pralaidžios šilumai. Geriausiai šilumą praleidžia keramikos plytelės arba akmuo. Šios medžiagos vadinamos šaltomis, bet esant grindiniam šaldymui, pėdoms jos yra pačios šilčiausios. Tinka ir laminatas bei parketlentės, tačiau reikia užsitikrinti, kad jos gamintos taip, kad būtų galima pritaikyti grindiniam šildymui. Grindų dangos, skirtos namams su grindinio šildymo sistema, gaminamos specialiai, naudojant ta tikras technologijas, kurios užtikrina, kad dangos nesugadins aukšta temperatūra. Karštis keramikos ir akmens nepažeidžia užtikrintai.

Kai kuriais atvejais sumontavus grindinį šildymą klojama kiliminė danga. Nieko blogo nenutiks, bet reikia žinoti, jog kiliminė danga sulaiko labai didelį kiekį šilumos, joje veisiasi erkutės.