Žiema – tik už lango

Yra tokių žmonių, kurie įsivaizduoja gyvenimą tik nuosavame name. Yra ir tokių, kurie sako, kad jiems gaila laiko, kurį reikia iššvaistyti turint asmeninį būstą. Todėl daug geriau gyventi daugiabutyje, kuriame visomis problemomis pasirūpina bendrijos pirmininkas, o parėjus iš žvarbaus lauko, visada laukia pastovi temperatūra – nereikia rūpintis kuru, krosnimi ir kitais sudėtingais dalykais.

Deja, tai – tik optimistinis gyvenimo daugiabutyje variantas. Mat grįžus namo, net ir kambaryje, ne tik balkone, gali užklupti ir žiemiški šalčiai, ir įkyrus lietuviškas lietus. Užtenka sutrūkinėjusių lauko sienų ir bute bus šalta, tereikia nedidelio defekto ant stogo, ir sienos „verks“ lietumi.

Todėl artėjant šalčiams, pasidomėkite, ar Jūsų namo bendrija, ar būstą administruojanti įmonė yra pasiruošusi lietuviškai žiemai. Juk ji gali būti labai šalta arba atvirkščiai, lietinga ir drėgna. Bet kokiu atveju, gali nukentėti Jūsų patogus gyvenimas, jei daugiabutis yra nesutvarkytas ar užleistas, suremontuotas nekokybiškai.

Sienos – tarsi viršutinis rūbas

Artimiausiame daugiabučio gyventojų susirinkime įpareigokite atsakingus asmenis patikrinti, kokios būklės yra namo sienos. Gal reikia tvarkyti sienų siūles, gal atsirado įtrūkių. Išorinis grožis yra antraeilis dalykas, tačiau svarbu pasirūpinti, kad per sienas nesiskverbtų šaltis. Sienos – tarsi namo rūbas, kuris, jei bus skylėtas ir kiauras, vargu ar labai šildys.

Patikrinkite, ar sandarūs rūsio langai, tinkamai paruoštas šildymo mazgas, nėra išdaužtų langų laiptinėse, gerai užsidaro durys. Rengdamiesi žiemai pasirūpinkite, kad būtų užkirsti net ir mažiausi priėjimai šalčiui.

Šilta kepurė neleis sušalti

Prieš ateinant žiemai, patikrintas turi būti ir stogas. Jis – lyg namo kepurė. Juk žinote – jei nešąla galva, nešalta ir kūnui. Lygiai taip pat ir daugiabutyje. Nuo stogo kokybės priklauso visų butų, nesvarbu, paskutiniame ar pirmame aukšte jie yra, šilumą šaltuoju metų laiku.

Jei stogas kiauras, daug bėdos bus prasidėjus gausiam lietuviškam lietui. Tokiais atvejais dažniausiai subėga laiptinių sienos, pratekantis vanduo sugadina butų lubas, taip pat ir sienas. Netrunka įsimesti pelėsis. Besiskverbianti drėgmė gadina namo konstrukciją, namo statybai panaudotos medžiagos praranda patvarumą, apdaila – estetinę išvaizdą. Per ilgą laiką drėkstant sienoms, namą vis sunkiau įsilydyti, nes jis dėl drėgmės vis šaltėja.

Drėgmės pažeistų konstrukcijų keitimas brangiai kainuoja, o neremontuojant galimos ir baisesnės pasekmės – stogas ar kitos konstrukcijos gali nebeišlaikyti ir įgriūti.

Esant šaltai žiemai ir turint pažeistą stogą, šiluma sunkiai užsilaiko butuose ir iškeliauja šildyti kiemo. Kiauro stogo namui įšildyti reikia gerokai daugiau resursų, tad nenuostabu, jog augą sąskaitos už šildymą. Todėl kilus klausimui, ar verta remontuoti ir mažiausią stogo „gedimą“, net nesvarstykite – tik tvarkingas stogas neleis sušalti niūrų rudenį ir žvarbią žiemą.

Kosmetinis remontas ar grandioziniai darbai

 Turite apsispręsti, ar stogo dengimą pradėti dabar, ar nukelti jį pavasariui. Tačiau net neabejokite, kad esant ne vienam defektui, naujas stogo dengimas yra būtinas. Galima investuoti į taip vadinamą kosmetinį remontą. Bet tiesa tokia, kad tokių remontų per metus kartais prireikia net ne vieno. Per keletą metų susikaupia tokia suma, už kurią būtų buvę galima atlikti visus stogo dengimo darbus. Turbūt neatsirastų nė vieno statybų specialisto, kurie tikintų seną stogą tvarkyti pamažu. Galima užlopyti vieną vietą, tačiau netrukus prakiurs kita. Taip – iki begalybės. Žinoma, kapitalinis stogo remontas kainuos brangiau už paprastą kasmetinį ir laikiną remontą. Tačiau daugelis daugiabučių vadybininkų pasisako už tai, kad lokiškiau ir ekonomiškiau atlikti kapitalinį stogo dengimą, gauti tai atliksiančios įmonės kokybės garantiją ir ramiai leisti šildymo sezoną, stebint žiemą už lango, ne namuose ir nebijant, kad bet kurią akimirką gali būti sugadintos sienos.