Per šilti namai – kaip spręsti problemą

Šiais laikais statant naują būstą ar darant remontą sename, pateikiama daugybė modernių, šiuolaikiškų sprendimų. Kai kurie, prieš keletą metų buvę naujovėmis, šiandien atrodo savaime suprantami dalykai. Vienas tokių – grindinis šildymas. Šis šildymo būdas galbūt būtų dar kasdieniškesnis, jei ne itin dažnas mitas: turint grindinį šildymą, neįmanoma reguliuoti temperatūros patalpose, taigi, namuose visada per karšta.

Išsamiai grindiniu šildymu nepasidomėję mėgsta sakyti, jog šis šildymo būdas gali būti labai nepatogus. Teigiama, jog užkūrus katilą, visos patalpos įkaista vienodai, būna per karšta, neįmanoma skirtingose patalpose reguliuoti temperatūros. Tačiau šį mitą statybų profesionalai jau ne kartą yra paneigę.

Reguliavimo būdas – ne vienas

Visiškas mitas, jog šildomos grindys šyla tiek, kiek šildomas katilas. Iš tiesų, katilo temperatūrą galima reguliuoti. Tai vienas populiariausių temperatūros reguliavimo būdų. Esant centriniam temperatūros valdikliui, nereikia papildomų investicijų – tereikia prie katilo esantį valdiklį pasukti norima linkme ir namuose taps vėsiau ar šilčiau. Vis dėlto, šis temperatūros valdymo procesas turi vieną trūkumą.  

Reguliuojant tik katilo temperatūrą, viso namo patalpose išlaikoma panašiai tokia pati temperatūra. Svetainėje, virtuvėje, vaikų kambaryje maloni šiluma reikalinga ir būtina. O kam 21 ar daugiau laipsnių reikalinga sandėliuke, garaže, lauko koridoriuje? Reguliuojant tik katilo temperatūrą, galima sakyti, be reikalo leidžiami pinigai šildymui, nes kai kurioms patalpoms tiekiama aukšta temperatūra yra prabangos dalykas.

Tačiau yra ir patogesnis sprendimas. Temperatūrą reguliuoti galima kiekvienoje patalpoje atskirai: kur reikia palikti tik minimalią šilumą, kur reikia – tokią, prie kurios jaučiamasi labiausiai patogiai bei jaukiai. Toks būdas padeda taupyti ir sukuria aukščiausio lygio komfortą namuose.

Galima ženkliai sutaupyti

Jei jau nusprendėte, kad būste reikalingas temperatūros reguliavimas atskirose patalpose, pasidomėkite reguliatorių tipais. Jų būna laidinių, belaidžių, programuojamų ir neprogramuojamų. Pavyzdžiui, programuojamas temperatūros reguliatorius leis nustatyti skirtingą temperatūrą kad ir kas pusvalandį. Tai leis taupyti šilumą – aukšta temperatūra nereikalinga, kai jūs darbe, svečiuose ar miegate. Ypač aukšta temperatūra kenksminga miegant. Įrodyta, kad kokybiškam miegui ir poilsiui reikalinga vos 17-19 laipsnių šiluma. Ik tiek sumažinus patalpų temperatūrą, pavyks sutaupyti ne vieną eurą.

Tiksliau, įrengus programuojamus temperatūros reguliatorius, išlaidas už šildymą galima sumažinti mažiausiai 12 procentų. Kai kada šis skaičius išauga net iki 30-ies procentų. Tai reiškia, jog nereikia abejoti, ar verta papildomai investuoti. Investicijos netrukus atsiperka.

Tik labai trumpo laiko klausimas, kada Lietuvoje kasdienybe taps temperatūros reguliavimas nuotoliniu būdu. Išmanus namas – jokia naujiena. Vis dažniau trokštamą temperatūrą galėsime nustatyti nors ir mobiliuoju telefonu.

Šildymas, kurį žinojo jau senovės romėnai

Daugelis naujovių, kurias vadiname šių laikų išradimais, prototipus turėjo gerokai seniau. Vienas tokių naujų statybinių procesų yra grindinis šildymas. Retas naujas namas įsivaizduojamas be jo.

Tačiau šį patogų ir efektyvų šildymo būdą žinojo statybų meistrai, gyvenę anksčiau, negu prasidėjo mūsų era.

Remiantis Vikipedijos duomenimis, grindinis šildymas – namų šildymo būdas, kuomet radiatoriai įrengiami po grindimis. Grindinio šildymo ištakų randama dabartinės Korėjos regione, šis šildymo būdas naudotas Aliaskoje, buvo populiarus romėnų vilose. Net dabar, vaikštant po Pompėjos griuvėsius, galima išvysti, kokios sistemos namuose buvo įrengtos, kad didikams būtų malonu gyventi.

Ne tik naujiems būstams

Galbūt dėl tokių senų  grindinio šildymo ištakų ilgai buvo manoma, jog šiltos grindys prieinamos tik turtingiesiems ir tik naujuose namuose.  

Grindinio šildymo specialistai teigia, kad šildomas grindis galima įrengti ir senuose būstuose. Tačiau dažniausiai remontą darantiems žmonėms kyla klausimas – ar jų būstas atitinka visas sąlygas, ar užteks grindų storio, gal reikės daug ką griauti, o griovimas bus neįmanomas.

Statybininkai pripažįsta, kad ne visuose būstuose sąlygos yra absoliučiai tinkančios grindiniam šildymui. Neretai jie aptinka, kad grindų danga paklota tiesiai ant namo, buto perdangos. Klientai užsimano nuardę seną dangą iš karto nori rengti šildomas grindis. Vieni bijo griovimo darbų, antri nenori neva pažemėjusių erdvių, tretiems norisi taupyti ir įsirengti kuo paprasčiau.

Betonuoti tinka ne visur

Vis dėlto, grindinio šildymo specialistai pataria, jei tik įmanoma, betonuoti. Tai reiškia, kad kažkaip reikia gauti 90 milimetrų papildomo aukščio. Galima apšildymo sluoksnį kloti tiesiai ant perdangos, bet tada bus šildoma ji, ne patalpos. Apšiltinimo sluoksniui reikalinga 20 milimetrų. Betono sluoksniui reikia bent 55 milimetrų. Minimalus storis norint betonuoti ir kloti šildymo sluoksnį turi būti 75 milimetrai. Taip pat reikia nepamiršti, jog klosis grindų danga, kurios storis – bent 15 milimetrų. Taigi, nuo perdangos iki grindų reikalingas bent 90 milimetrų aukštis.

Dažniausiai toks aukštis yra įmanomas. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet betonuoti būsto grindų negalima ne tik dėl nesamo patalpų aukščio, bet ir dėl negalimo didelio betono svorio.

Siūlo išeitį

Net ir tokiu atveju, jei aukščio patalpose nepakanka betonavimui, grindinio šildymo nereikia atsisakyti. Mat specialistai tokiems atvejams turi išeitį.

Tokiu atveju naudojama montavimo plokštė su aliuminio reflektoriumi. Ją profesionalai dar vadina sausa sistema. Reikalingas aukštis sumažėja daugiau, negu perpus – betonuojant reikia 75 milimetrų, klojant sausą sistemą – 30-ies.

Kyla klausimas, kaip toji sausa sistema atrodo? Putplastyje arba medžio drožlių plokštėje yra išpjauti specialūs grioveliai. Į juos  įsispraudžiamos taip pat išlenktos pagal  vamzdžio diametrą aliuminio plokštės, o į aliuminio plokštes įsispraudžiami šildomų grindų vamzdeliai. Aliuminio plokštės perima šilumą iš vamzdelių ir tolygiai paskirsto šilumą grindyse, nuo kurių šiluma tolygiai pasklinda patalpose.